Tag Archives: apsauga nuo uodų

Sako gyvunai – oru pranašai. Prietarai apie orą

Dideliais orų žinovais nuo seno laikomi vorai. Daugeliu atveju orai spėjami iš naminių gyvulių: karvių, kiaulių, arklių, avių, šunų ir kačių elgsenos. Kur kas kuklesni arklių ir avių prognoziniai sugebėjimai.

  • Arklys nosį į žemą trina prieš lietų.
  • Arklys prieš giedrą smagus, prieš lietų – lūpą patempęs.
  • Arklys prunkščia prieš lietų, parpia prieš darganą.
  • Avys labai bliauna, badosi prieš vėtrą ir vėją ar šaltį.
  • Bitės (kamanės) gerais metais lizdus pelkėse krauna.
  • Bitės toli nuo namų lekia prieš giedrą.
  • Jei arklys kelyje prunkštauja – gali užklupti lietus.
  • Jei arklys neėda, o stovi susigūžęs, bus audra.
  • Jei artėjant audringam debesiui bitės nesislepia, lietaus nebus.
  • Jei bitės anksti laktą aptupia, bus gražus pavasaris.
  • Jei bitės prieš vakarą anksti sulekia, tai reikia laukti lietaus.
  • Jei dieną šuo be reikalo loja, bus lietaus.
  • Jei ėriukas tvarte šokinėje – bus vėlyvas pavasaris.
  • Jei iš tvarto išleiste kiaulė bėga trintis į akmenį – bus lietaus.
  • Jei jautis stovi vidury tvarto, bus giedra, o jei prie sienos – lis.
  • Jei karvės ganykloje voliojasi, bus oro permaina.
  • Jei karvės iš ryto ilgai stovi, neėda, bus ūkana.
  • Jei karvės pavakary uosto orą, rytojaus dieną galimas lietus.
  • Jei katė guli išsitiesusi ant lango arba ant lovos – bus giedra, jei žiaugčioja bus dargana, jei drasko nagais stalą, suolą ar kita medinį daiktą – oras pablogės.
  • Jei kiaulės vasarą žemę knisa, bus giedra, jei žiemą – bus šaltis (kuo giliau, tuo šalčiau).
  • Jei kuriais metais daržuose matosi daug skruzdžių, tie metai bus lietingi.
  • Jei melžiant karves pienas labai putoja vasarą, bus lietaus, žiemą – šalčio.
  • Jei musės, akliai ir kiti vabzdžiai lenda prie šunų ir gyvulių, o bitės tampa piktos, prisiartinus gelia, tai galima laukti audros su liūtimis.
  • Jei nuo šunies jaučiamas kvapas, bus dargana.
  • Jei oras tvankus ir musės labai puola gyvulius, bus lietaus su perkūnija.
  • Jei ore daug voratinklių kabo, bus gražus oras.
  • Jei pabaly girdėti varlių kurkimas, rytoj bus lietaus.
  • Jei pasirodo sparnuotojų skruzdėlių, tai po trijų dienų lis.
  • Jei rudenį kiškiai labai riebūs, bus ilga ir šalta žiema.
  • Jei skruzdėlės neina į darbą, bus lietaus.
  • Jei šermuonėlis anksti pabalo, greitai lauk žiemos ir sniego.
  • Jei šuo ėda žolę arba sniegą ir voliojasi – keisis oras.
  • Jei šuo guli vidury aslos, bus šiluma.
  • Jei vakare pasirodo daug lakstančių skruzdžių ant kelio arba kitur, tai ryt ar poryt bus lietaus.
  • Jei varlės dainuoja, ryt bus giedra ir naktis žvaigždėta.
  • Jei varlės kurkia, bus giedra, bet kai kur sako, kad lis.
  • Jei vasaros vakarą uodai vienoj vietoj tankiais būriais skraido – giedros ženklas.
  • Jei vasaros vakare karvė iš tvarto eina oran, spėjama giedra, jei į tvartą – bus lietaus.
  • Jei voras tinklą pina, bus giedra, bet jei trumpina siūlus – lis.
  • Jeigu arkliai lapkričio mėnesį pradeda šertis, tai ženklas, kad žiema nebus gili.
  • Jeigu giedros metu karvės ima baubti, tai į kurią pusę jos nusigręžusios baubia, iš to šono kils debesys ir bus lietaus.
  • Jeigu kuriais metais yra daug laukinių bičių, bus lietingi metai.
  • Kai briedžiai kudlas mėto – čia pat pavasaris.
  • Kai žiemą arkliai pradeda šertis – didelio šalčio nebus.
  • Kamanė po samana lenda – audra artėja.
  • Karvė orą nukrato prieš blogą orą.
  • Karvė, nors gyvulys palyginti ir ramus, mažai į ką reaguojantis, bet apie orus „nusimano“ neblogai; kitaip sakant, pagal jos poelgius pranašaujami tos ar net kelių dienų orai.
  • Kiaulės – neblogos orų prognozuotojos.
  • Kiaulės anksti sugula prieš gražų orą, iki vėlumo čiaužinėja prieš lietų.
  • Musės orus nuspėja taip pat neblogai.
  • Patikimomis orų prognozuotojomis laikomo bitės.
  • Prieš audrą kiaulės žvygauja, bėgioja ir dažnai bėgioja ton pusėn, iš kur turi kilti audra.
  • Prieš audrą skruzdės dirba stropiau nei paprastai.
  • Prieš darganą kiškiai juokiasi ir bėgioja.
  • Prieš lietų bitės labai piktos.
  • Prieš lietų musės labai lenda į akis.
  • Prieš lietų musės piktos – kanda žmones ir gyvulius.
  • Prieš lietų su perkūnija šunys su įniršiu kasa žemę.
  • Prieš lietų uodai labai gelia.
  • Prieš lietų vabzdžiai skraido žemai prie žemės.
  • Prieš sūkurius kiaulės labai kriuksi, kelia aukštyn snukius.
  • Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai smailūs, prieš šaltą – statūs.
  • Šuo su kate – artimi kaimo žmogaus palydovai; iš jų elgsenos labai dažnai prognozuojami dienos-dviejų (ar kelių) dienų orai, nuspėjami ateinantys šalčiai, atodrėkiai ir pan.
  • Uodai prieš pat lietų slepiasi, nustoja skraidę, bet jų, kaip ir kitų vabzdžių intensyvus dūzgimas pranašauja lietų.
  • Uodų aktyvumas rodo, kad bus giedra, nors uodai ir prieš lietų būna pikti, gelia žmogų.
  • Varlės nėra labai geros pranašės.
  • Voras ilsisi prieš lietų.
  • Voras musę už sprando sučiupęs į savo kilpas narplioja – bus gražios dienos.

Kaip atsiginti nuo kraujasiurbių (pvz. nuo uodų)?

Įkyriai zyziantis ir įkyriai puolantis, odos paviršiuje paliekantis niežtinčius paraudusius „pėdsakus“, gyvenantis nedideliuose stovinčio vandens miško ar pievų balose, pakelės grioviuose, pelkėse, drevėtuose drėgnuose medžiuose, kitose vandens talpose – kas? O gi visiems žinomas uodas. Kaip atsiginti šių vabzdžių ikyruolių atakų?

Mums pasisekė, Lietuvoje uodai neplatina mirtinų ligų: geltonosios karštinės, filiarijozės, maliarijos ir kitų neplatina, tuo tarpu vertinant pasaulio mirčių, kurias sukėlė šių gyvių įkandimai, statistiką, uodas užima patį sąrašo viršų. Tropikų šalyse uodo įkandimas laikomas pavojingesniu net už gyvatės. Nepaisant to, kad „lietuviškus“ uodai tam tikra prasme yra geriečiai, kartais jų įkandimai pridaro nemažai nemalonumų.

Patepti, papurkšti…

Kaip teigia bendrosios praktikos gydytojai uodai, o taip pat ir kiti kraujasiurbiai vabzdžiai: upiniai mašalai, sparvos, erkės (beje, puola tik patelės, mat joms reikia baltymų – kraujo, kad galėtų padėti kiaušinius) savo aukas pajunta pagal kūno išskiriamą šilumą ir kvapą. „Įkastas vietas skauda, niežti. Neretai jautresniems žmonėms jos gali parausti, ištinti. Itin alergiškus asmenis nuo įkandimų gali pykinti, išberti. Norint apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų, patartina naudoti repelentus – pastarųjų būna įvairios konsistencijos: purškiami, tepami, pieštuko tipo, garuojantys. Būnant gamtoje patartina rengtis šviesesniais rūbais, vengti ryškių, tamsių spalvų drabužių. Namus nuo uodų patikimai saugo specialūs tinkleliai langams, durims.
Vaistininkų  teigimu, skirtingi repelentai efektyviai veikia nuo pusvalandžio iki 8-10 valandų, dažniausiai vidutiniškai 4-6 valandas. Efektyvumą lemia repelento rūšis, naudojimo būdas, taip pat aplinkos sąlygos: temperatūra, drėgmė, vėjas. Uodai bijo citrinžolių, citrininių eukaliptų, rozmarinų, bazilikų, čiobrelių, arbatmedžio, gvazdikėlių eterinių aliejų kvapo. Repelentinėmis savybėmis taip pat pasižymi ir kamparas. Renkantis repelentus, patartina ieškoti tokių, kurių sudėtyje yra būtent šių medžiagų. Paskutiniuoju metu itin populiarėja priemonės, kurių sudėtyje yra DEET (N,N-dietil-m-toluamido) medžiagos. Ją sukūrė Amerikos mokslininkai kariams, tarnavusiems Vietname ir Pietryčių Azijoje, kur itin gausu įvairiausių rūšių uodų, mašalų. Tai itin stipriomis repelentinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga.

Niežulį sumažins

Jei uodų atakų išvengta nebuvo, niežulį, anot vaistininkų, apmalšinti galima specialiomis priemonėmis, skirtomis naudoti po įkandimo (pastarosios mažina uždegimą, niežulį, skausmą ir tinimą), arba naudojantis liaudies išmintimi. Pirmiausia uodų sukandžiotas vietas patariama nuplauti vėsiu vandeniu, nusausinti. Skaudamas, perštinčias vietas galima patepti kokiu nors dezinfekuojamuoju tepalu, ant jų uždėti ledo gabalėlį ar šaldantį kompresą. Skausmą ir niežulį efektyviai malšina spiritinis medetkų žiedų antpilas, pelyno, mėtos, gysločio lapai.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad jei uodo ar kitokio vabzdžio įkastoje vietoje atsirado išbėrimų, plinta stiprus tinimas, vargina aštrus skausmas, ir ypač jei pakilo temperatūra, skauda galvą, pykina, vemiama ar viduriuojama, vertėtų kreiptis į medikus. Visi šie, išvardintieji simptomai dažniausiai atsiranda po įkandimo praėjus keliomis minutėms ar valandoms.

Apie uodus:

  • Uodas gali prisisiurbti net 4 kartus daugiau kraujo, nei pats išviso sveria.
  • Suaugęs uodas priklausomai nuo temperatūros gyvena nuo 10-14 dienų iki 3-5 savaičių.

Įkyriai zyziantis ir įkyriai puolantis, odos paviršiuje paliekantis niežtinčius paraudusius „pėdsakus“, gyvenantis nedideliuose stovinčio vandens miško ar pievų balose, pakelės grioviuose, pelkėse, drevėtuose drėgnuose medžiuose, kitose vandens talpose – kas? O gi visiems žinomas uodas. Kaip atsiginti šių vabzdžių ikyruolių atakų?

Mums pasisekė, Lietuvoje uodai neplatina mirtinų ligų: geltonosios karštinės, filiarijozės, maliarijos ir kitų neplatina, tuo tarpu vertinant pasaulio mirčių, kurias sukėlė šių gyvių įkandimai, statistiką, uodas užima patį sąrašo viršų. Tropikų šalyse uodo įkandimas laikomas pavojingesniu net už gyvatės. Nepaisant to, kad „lietuviškus“ uodai tam tikra prasme yra geriečiai, kartais jų įkandimai pridaro nemažai nemalonumų.

Patepti, papurkšti…

Kaip teigia bendrosios praktikos gydytojai uodai, o taip pat ir kiti kraujasiurbiai vabzdžiai: upiniai mašalai, sparvos, erkės (beje, puola tik patelės, mat joms reikia baltymų – kraujo, kad galėtų padėti kiaušinius) savo aukas pajunta pagal kūno išskiriamą šilumą ir kvapą. „Įkastas vietas skauda, niežti. Neretai jautresniems žmonėms jos gali parausti, ištinti. Itin alergiškus asmenis nuo įkandimų gali pykinti, išberti. Norint apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų, patartina naudoti repelentus – pastarųjų būna įvairios konsistencijos: purškiami, tepami, pieštuko tipo, garuojantys. Būnant gamtoje patartina rengtis šviesesniais rūbais, vengti ryškių, tamsių spalvų drabužių. Namus nuo uodų patikimai saugo specialūs tinkleliai langams, durims.
Vaistininkų  teigimu, skirtingi repelentai efektyviai veikia nuo pusvalandžio iki 8-10 valandų, dažniausiai vidutiniškai 4-6 valandas. Efektyvumą lemia repelento rūšis, naudojimo būdas, taip pat aplinkos sąlygos: temperatūra, drėgmė, vėjas. Uodai bijo citrinžolių, citrininių eukaliptų, rozmarinų, bazilikų, čiobrelių, arbatmedžio, gvazdikėlių eterinių aliejų kvapo. Repelentinėmis savybėmis taip pat pasižymi ir kamparas. Renkantis repelentus, patartina ieškoti tokių, kurių sudėtyje yra būtent šių medžiagų. Paskutiniuoju metu itin populiarėja priemonės, kurių sudėtyje yra DEET (N,N-dietil-m-toluamido) medžiagos. Ją sukūrė Amerikos mokslininkai kariams, tarnavusiems Vietname ir Pietryčių Azijoje, kur itin gausu įvairiausių rūšių uodų, mašalų. Tai itin stipriomis repelentinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga.

Niežulį sumažins

Jei uodų atakų išvengta nebuvo, niežulį, anot vaistininkų, apmalšinti galima specialiomis priemonėmis, skirtomis naudoti po įkandimo (pastarosios mažina uždegimą, niežulį, skausmą ir tinimą), arba naudojantis liaudies išmintimi. Pirmiausia uodų sukandžiotas vietas patariama nuplauti vėsiu vandeniu, nusausinti. Skaudamas, perštinčias vietas galima patepti kokiu nors dezinfekuojamuoju tepalu, ant jų uždėti ledo gabalėlį ar šaldantį kompresą. Skausmą ir niežulį efektyviai malšina spiritinis medetkų žiedų antpilas, pelyno, mėtos, gysločio lapai.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad jei uodo ar kitokio vabzdžio įkastoje vietoje atsirado išbėrimų, plinta stiprus tinimas, vargina aštrus skausmas, ir ypač jei pakilo temperatūra, skauda galvą, pykina, vemiama ar viduriuojama, vertėtų kreiptis į medikus. Visi šie, išvardintieji simptomai dažniausiai atsiranda po įkandimo praėjus keliomis minutėms ar valandoms.

Apie uodus:

  • Uodas gali prisisiurbti net 4 kartus daugiau kraujo, nei pats išviso sveria.
  • Suaugęs uodas priklausomai nuo temperatūros gyvena nuo 10-14 dienų iki 3-5 savaičių.